Nuolatinis atleidimas – 2016-10-15

Tuomet priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“ Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų“.
Evangelija pagal Matą 18, 21–22

Oho, tiek daug kartų? Tai lyg leidimas artimajam daryti tai, ką jis nori! Kai tai perskaičiau, viduje atsidusau. Tačiau Jėzus sudėliojo viską taip, kad dabar džiaugiuosi, kad taip parašyta Biblijoje.
Nes: ko Jėzus tikisi iš manęs, tą JIS ir padaro su manimi! Tad kiekvieną dieną JIS pradeda skaičiuoti iš naujo, kad niekad taip ir nepasiektų septyniasdešimt septinto karto! Taip, Jo kantrybė su manimi beribė. Pamąstau, kad būčiau jau seniai pasidavęs, jei būčiau Jėzus …
Kyla klausimas: kas iš tiesų yra nuodėmė? Egzistuoja tokios didelės nuodėmės kaip tėvų apleidimas, melavimas, sukčiavimas, vagystė, svetimavimas, žudimas ir paskalų platinimas. Tad jei norime keliauti su Dievu, turime viskam radikaliai padaryti galą. Nėra jokių kompromisų.
Tačiau mūsų gyvenimuose tiek visko pilna, tai ne tik nuodėmės … Nerandame pilnatvės, nes šiuos dalykus darome kasdien, nuolat meldžiame atleidimo ir išlaisvinimo, tačiau vistiek neatsikratome nuodėmių. Nuolat jaučiamės kalti ir teisiame save.
Yra aistringų kavos mėgėjų, krikščionių, kurie paslapčia rūko arba vakarais išgeria alaus ar stiklinę vyno. Taip pat yra ėdrūnų, kurie visada turi valgyti ir negali pasakyti ne, arba kitaip sakant tai yra anoreksikai … Taip yra nevaldančių savo seksualinių fantazijų … Daug kas kaip tik įmanoma apsunkina krikščionio gyvenimą! Kartais nesusidorojame su problemomis! Tad visada jaučiame sąžinės graužimą. Nepakanka, kad baudžiame patys save, tą daro ir kiti. Kaip tai atrodo Jėzui? Ar Jis mus teisia? Ar sako: aš atleidžiu tau, bet daugiau nenusidėk!?
Jėzus nusprendė. JIS atleidžia per dieną už tą patį septyniasdešimt septynis kartus. JIS net pamiršta! Nes Jo malonė yra daug didesnė nei mūsų nuodėmės. Tik mums sunku patikėti, kad Jėzus mums tikrai atleidžia ir pamiršta.
Jėzus dirba su mumis, kad taptume dori. JIS žino, kad tai neįvyks per penkias minutes. Tačiau pamažu veikia Jo gydymas, jei mes pasikliaujame Jo terapija. Kartais Jėzus leidžia mums kažką nuodėmingo vien tam, kad nesipuikuotume ir išdidžiai nežiūrėtume į kitus. Taigi Jo kantrybė yra beribė. JIS laukia, kol ateis laikas ir mes būsime pasirengę atsisakyti nuodėmingumo. Mums tai pavyks ir būsime laisvi. Kuo artimesnėje bendrystėje gyvename su Dievu, tuo greičiau vyksta šis procesas. Kai vyksta gydymo procesas, gyja širdis, Jėzus visada yra su mumis, yra šalia. JIS teikia mums labai, labai daug vilties!

Dėkoju, Jėzau, kad man atleidi Tu taip dažnai! Taip, aš nesu šventasis … Man nuolat reikia Tavo malonės ir atleidimo! Dėkoju, kad niekada neleidi man parkristi! Dėkoju, kad visada man suteiki drąsos!

Biblijos skaitinys šiandienai: Evangelija pagal Joną 12, 12 – 19

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.