Tikėjimas – 2016.12.13

Jėzus jai tarė: „Argi nesakiau: jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“
Jono 11, 40

„Tikėjimas“ yra žodis, apimantis daugelį aspektų ir pusių. „Tikėjimas“ gali reikšti daug skirtingų dalykų. Todėl gerai jį patyrinėti, nes Jėzus daug reikšmės skiria ne tik mūsų tikėjimui, bet taip pat duoda didelius pažadus, susijusius su tikėjimu.
Tai, kuo mes tikime, suformuoja mūsų pasaulėžiūra, tai, kaip regime dalykus.
Ateistas nuo pat pradžių sako, kad Dievas neegzistuoja. Jis privalo viską paaiškinti be Dievo. Todėl malda negydo, jis privalo tai paaiškinti kaip „atsitiktinį išgijimą“. Nebuvo jokio sukūrimo, tik atsitiktinė didelių atsitiktinumų grandinė; atsitiktinumų, kurie atsitiktinai kažkaip pažadino gyvybę… O, kad jis žinotų, koks didelis turi būti jo tikėjimas, kad galėtų šitai tvirtinti! Tikrų ateistų reta.
Dauguma žmonių kažkaip tiki Dievą. Jie vadina jį „Viešpačiu“, „brangiu Dievu“ ar panašiai. Bet jie toli nuo Jo. Dievas jų nedomina, jie galvoja, kad gali puikiai gyventi ir be Jo. Žmonės neieško Dievo ir nori, kad šis nuo jų atstotų. Dažniausiai jie gyvena pamaldžiai ir paprastai, nedaro didelių nuodėmių ir gali pasakyti: „Aš esu geras žmogus.“ Jų požiūris yra štai koks: „Dievas turi savo pareigas ir sritis, o žmogus savo.“
Taip pat yra krikščionys, kurie rado Dievą. Tačiau jų pasaulėžiūra dar neteisinga, nes jie „užkrėtė“ antrąją sritį tapdami galingi ir tai užvaldė jų mąstymą. Tad, anot jų, Dievas rūpinasi sritimi, kurią JIS supranta, o žmogus turi čia, žemėje, rūpintis savo reikalais. Šie žmonės eina į bažnyčią, meldžiasi, kad būtų atleistos jų nuodėmės, teisingai tiki Dievą ir Jėzų bei gyvena, kiek tai įmanoma, be nuodėmės, švarūs ir nesutepti. Jie skaito Bibliją ir meldžiasi. Šie žmonės dažnai nesupranta, kad Dievas nori būti atsakingas už kiekvieną gyvenimo sritį. Sirgdami jie meldžia išgydymo, bet galvoja, kad už gydymą atsakingas gydytojas. Stebuklai įmanomi, nes Dievas yra visagalis – JIS gali, kai nori.
Galiausiai yra pilni krikščionys (atsiprašau, nesugalvojau kito apibūdinimo). Jie mano, kad Dievo tikrovė persmelkia mūsų žemišką tikrovę. Yra tik viena sritis – Dievas ir žmogus, dangus ir žemė nebėra atskirti vienas nuo kito, tačiau skverbiasi vienas į kitą ir veikia. Nors jie perskirti nuodėmių užuolaidos, Dievas vis tiek persmelkia mūsų pasaulį – tai įmanoma dėl sutaikymo per Jėzų.
Linkiu mums tokio požiūrio į pasaulį ir tokio Dievo supratimo, kuris suteikia mums galimybę pamatyti Dievo šlovę!!!

Ačiū, Jėzau, Tu atėjai, kad sutaikytum dangų ir žemę! Dėl Tavęs mes galime ateiti pas Dievą be kaltės ir pasmerkimo! Tu nugriovei sienas tarp dangaus ir žemės ir visa susitaikei! Kaip gerai, kad Tu esi!!!

Biblijos skaitinys šiandien: Ps 30, 1–13

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.