Atviras dangus – 2016.12.27

Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando.  ….  Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama;  …  Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“.
Evangelija pagal Luką 2, 8.9.13.15

Kodėl angelas su Kalėdų žinia nuėjo pas piemenis? Juk Betliejuje buvo daug, daug kitų žmonių, taip pat daug teologų!
Galbūt todėl, kad tik piemenys iš tikrųjų galėjo klausytis šios žnios. Visi kiti galbūt sėdėjo ant sofos ir aptarinėjo dangišką viziją, buvo kine arba teatre ir nenorėjo būti trukdomi; gal teologai kalbėjo apie šį reiškinį tol, kol daugiau neliko nieko stebuklingo… Žmonės buvo nepasirengę!
Biblijoje yra keletas vietų, kuriose pranešama, kad atsiveria dangus. Jokūbas matė kopėčias į dangų, Steponas matė Jėzų Dievo dešinėje, o Jonas parašė Apreiškimą. Kai kurie matė angelus ir dangiškus apsireiškimus – Elijas, Marija, Zacharijas, Petras, Paulius ir kiti. Dangiškasis pasaulis persmelkia mūsų pasaulį. Retkarčiais užuolaidos atitraukiamos ir mes galime pamatyti nematoma, pamatyti ar išgirsti tai, kas dangiška. Bet mes privalome atminti, kad šis dangiškas pasaulis mus supa nuolat ir nuolat įsiskverbia į mūsiškį. Todėl Dievui taip paprasta įsikišti į mūsų gyvenimą – JIS yra visai netoli!
Piemenys buvo paprasti žmonės. Jie gyveno su savo bandomis ir tikriausiai kvepėjo panašiai kaip jos. Bet kai angelas atėjo, jie iš karto sureagavo: jie suprato savo netobulumą ir išsigando. Jie iškart pakluso angelui, paliko savo kaimenę ir nuskubėjo į Betliejų. Dievas žinojo, kad jie tokie – tokie tiesūs, tokie tikri, tokie vaikiški, tokie…? Ir todėl jie galėjo išgirsti Kalėdų žinią. Jie troško išgelbėjimo, tobulumo, ilgėjosi Dievo karalystės ir teisingumo. Jie daug ko buvo išgyvenę ir žinojo savo širdyse, kad Dievo karalystė yra kažkas kita – pilna ramybės ir džiaugsmo, pilnatvės ir šlovės! Todėl Dievas susitiko su jais, o ne su kuo nors kitu.
Dievo karalystė ir Jo šlovė įsiveržia į mūsų pasaulį ir atneša taiką bei beribį džiaugsmą. Piemenys iš karto priėmė Jo žodį ir nuskubėjo pas Jėzų. Daugelyje bendruomenių ir krikščionių susirinkimų jūs išgirsite protingų, gerų ir išmintingų žodžių, bet nepastebėsite Dievo šlovės. O štai benamių susitikimas, kuriame susirinkę labai paprasti žmonės. Bet kai jie ima melstis, Dievas pradeda veikti. Daug kas išgelbstimi, daug kas pagydomi ir išlaisvinami, daug kas susitinka su Dievu ir pripildomi Jo Dvasios. Jie spinduliuoja Dievo šlove. JIS atsižvelgia į mūsų tikėjimą!

Taip, Jėzau, mes norime Tavęs! Ne tik protingų žodžių, bet Tavo jėgos ir šlovės! Mes norime matyti atvirą dangų ir angelus, atnešančius žemyn palaiminimus! Mes norime būti Tavo tauta ir kad Tu būtum mūsų Galinguoju Dievu! Pašventink mus, kad būtume verti Tavęs!

Biblijos skaitinys šiandien: Psalmė 37, 1–11

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.