Stiprus ir išpuikęs – 2017-01-12

Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė.
Evangelija pagal Mat
ą 5, 3

Petras buvo stiprus vyras. Jis tikėjosi visko. Jėzui jis sakė: jei Tave visi paliks, aš Tavęs nepaliksiu! Tačiau Jėzus geriau pažinojo Petrą nei jis pats save ir tarė jam: Dar gaidžiui šiąnakt nepragydus, tu tris kartus išsiginsi mane pažįstąs.
Aš regiu tuos jaunus vyrus, pilnus jėgų ir tikėjimo. Niekas negali jų pajudinti ir jie nori užkariauti pasaulį VIEŠPAČIUI. Jų maldos reiškia užtikrintą pergalę. Tad kažkas man priminė Petrą, stiprų, protingą, neieškantį žodžio kišenėje, be jo Dievas negalėtų padaryti beveik nieko.
Tačiau Petro pasitikėjimas buvo sukrėstas. Nuo tada jis suprato, kad jis pats negali pasitikėti savimi, tačiau turi pasikliauti VIEŠPATS malone. Tai nepriklauso nuo jo, bet nuo Dievo! Tad stiprus vyras tampa indu, per kur
į gali tekėti Dievo malonė. Jis tapo vargšu vyru prieš Dievą ir Dievo karalystė priklausė jam.
Dovydas taip pat buvo stiprus vyras, kuriam viskas pavykdavo. Tačiau Dievas įveikė jo puikybę panaudodamas moterį Batšebą. Po to Dovydas tapu kitu žmogumi, visiškai priklausomu nuo Dievo malonės, tad Dievas galėjo pasakyti: Vyras pagal Dievo širdį.
Paulius buvo mokinys, kuris viską mokėjo bei turėjo stiprią valią. Jis norėjo rūpintis teisingumu ir tvarka, sodindamas krikščionis į kalėjimą. Jis džiaugėsi, kai Steponas buvo užmėtytas akmenimis. Taip, Dievas turėjo būti daug labiau patenkintas! Tačiau Jėzus numetė jį nuo žirgo ir sunaikino jo puikybę. Trys dienos tamsumoje būnant aklam ir išpirkimas per Jėzų pavertė jį vargšu vyru prieš Dievą. Jis tapo Dievo parinktu įrankiu, galinčiu skleisti Dievo evangeliją visame pasaulyje.
Šie tikėjimo herojai mūsų akimis buvo labai stiprūs. Juos tokius pavertė malonė. Prieš Dievą jie buvo vargšai, nepajėgūs, nešventi, netobuli. Tik per malonę jie buvo išgelbėti!
Jei kas prieš Dievą verkia dėl savo nuodėmių ir nemalonių bei skundžiasi, jie nėra herojai. Tokie skundai nuodėmėmis gali trukti dešimtis metų ir tai neturi jokio tikslo nei pabaigos. Jėzus turi mus sutikti ir išlaisvinti iš nuodėmių, senojo Aš bei tamsumos jėgos. Dievas turi mums suteikti galios, tikėjimo ir meilės Šventąją Dvasią. Tuomet prieš Dievą galime būti vargšai ir mums atsivers dangaus turtai. Puikybė privalo virsti nuolankumu, murmėjimas – malonės šlovinimu. Tuomet tapsime Dievo herojais.

Dėkoju, Jėzau. Tu išlaisvinai mane iš visko, kas atskyrė mane nuo Dievo! Tu užpildei mane Savo dvasia
! Tad tegu dingsta skundai. Tavyje esu naujas žmogus, Dievo tarnas! Vienas pats esu silpnas ir netobulas, bet su Jėzumi tampu stiprus!

Biblijos skaitinys šiai dienai: 45 psalmė, 1 – 18

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.