Vaizduotė – 2018.01.13

Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius!  …
Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos: jos nesidarbuoja ir neverpia. Bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų.
Mato 6, 26, 28.

Jėzus teisus. Kreipiame dėmesį į visa, kas įmanoma, tik mažų gėlių kelio pakrašty mes nepastebim. Neatidžiai mindžikuojam aplink. Žvilgsnis nukreiptas priekin: į darbą, namus, vaikai laukia arba grįžtu per vėlai! Bet štai paukščių danguje mes nematome, kaip ir gėlių po savo kojomis. Saulė, saulėlydis, mėnulis, žvaigždės, kalnai ir jūra, audra su galingais žaibais, ugnikalnių jėga… visa tai tik pašaliniai dalykai; – o pagrindinis žvilgsnis nukreiptas į gyvenimo rimtumą.
Kuomet buvau vaikas, turėjau lakią vaizduotę. Galėdavau pradingti fantazijų pasaulyje. Ir iš bet ko galėdavau ką nors kūrybingo sukurti, iš debesų, iš bangų, iš plytelių struktūros… visur aplink buvo paslėpti stebuklai, kuriuos norėdavau atrasti. Su atlasu galėdavau leistis į kelionę aplink pasaulį, norėjau nukeliauti iki pat Tailando ir vesti princesę Sirikitą.
Kuomet prasidėjo rimtas gyvenimas, pradingo mano kūrybingoji vaizduotė. Vis dėlto Jėzus sako: įsižiūrėkite į padangių sparnuočius, pasimokykite iš lauko lelijų! – noriu atgal į vaikystę, atgal prie žvilgsnio paprastumo, prie paprastesnio gyvenimo. Noriu įžvelgti Kūrėją visoje šioje fantastiškai gražioje, nesuvokiamai didelėje Kūrinijoje. Noriu pamatyti JĮ patį, Viešpatį, viską taip nuostabiai valdantį. Taip, noriu įsivaizduoti Jėzų ir tai, kas Jam patinka. Noriu pažadinti savo fantaziją ir vėl svajoti.
Žmogus yra tarsi Kūrinijos apvainikavimas. Vis dėlto kuomet matau alkoholiką, girtavusį ne vienerius metus, man sunkiai sekasi įsivaizduoti jį Kūrinijos vainiku. O Jėzus gali. JIS gali įsivaizduoti, kuo šis žmogus gali būti. Ir JIS investuoja daug tikėjimo, vilties ir meilės į šį žmogų. Viešpatie, norėčiau Tavųjų akių ir Tavos galingos vaizduotės!

Taip, Jėzau, dažnai esu pagautas “praktinio“ mąstymo ir pamirštu svajoti. Meldžiu, padaryk ir vėl mane vaiku, gebančiu svajoti! Noriu regėti debesis bei paukščius danguje, noriu mažas gėlytes pastebėti ir dėl visko šlovinti Tave! Geidžiu Tavosios fantazijos, kuomet matau apdaužytą bei apšiurusį alkoholiką. Viešpatie, kaip man reikia Tavųjų meilės kupinų akių bei Tavosios vaizduotės jėgos!

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s