Neperžengiama praraja – 2018.02.13

Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus nei iš ten persikelti pas mus’.
Evangelija pagal Luką 16, 26

Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas. Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. Jis sušuko: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje’. Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus nei iš ten persikelti pas mus’.

Kai mąsčiau apie šią istoriją, įsivaizdavau didžiulį dulkių siurblį. Iš pradžių jis išsiurbė visus blogus dalykus, kuriuos turime: karus ir visus ginkluotus nužudymus, nuodus, dėl kurių mums sunku gyventi, sukčiavimus, melus ir vagystes, mirtį, žmogžudystes bei blogas kalbas apie vienas kitą. Jis susiurbė visą kaltę ir visas skolas. Jis susiurbė visus nešvarumus, kurie supa žemę ir mus. Ir kas liko? Tik geri dalykai, kuriuos sukūrė Dievas. Liko žemė ir dangus, viskas dangiška, džiaugsminga, jokio blogio!!! Ir tada vėl pamačiau didžiulį dulkių siurblį. Šį kartą jis pašalino visus geriausius dalykus. Debesis, saulę, žvaigždes, muziką, spalvas, atleidimą, džiaugsmą, meilę ir visą užuojautą. Siaubinga, kas liko! Visur tamsa, jokios vilties, jokio džiaugsmo, nėra taikos ir meilės, tik vienatvė ir neviltis, motinos ir sūnūs nekenčiami, vien melas ir apgaulė! Taip, būtent taip ir bus, jei nebus Dievo.
Šiandien mes galime nuspręsti, kaip norime gyventi: su Dievu ar be Jo.
Ir kaip nusprendžiame, taip ir yra: arba išnyks visas blogis, arba visa dieviška. Bus baisu, kai mūsų mintis apleis Dievas ir liksime vieni su savimi. Nebeliks nieko dieviško, jokios šviesos, jokios vilties, nieko!!!Viskas taps dangiška, kai mūsų viltis pasirodys esanti tikra ir būsime su Juo! Galiausiai nebeliks blogio! Galiausiai mes būsime užpildyti ir apimti meilės! Galiausiai kova baigsis ir būsime saugūs Abraomo prieglobstyje. Kaip bus gera!

Ačiū, Jėzau! Jau dabar galiu tvirtai į Tave įsikibti. Blogis yra nugalėtas! Žinoma, vis dar yra mirtis ir nuodėmė, bet su Tavimi esu nugalėtojas. Taip, Viešpatie, Tu esi mano Atpirkėjas, mano Gelbėtojas, mano Draugas ir Guodėjas.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s