Įstatymas ir malonė – 2018.04.11

Ši tauta artinasi prie manęs savo lūpomis
ir gerbia mane savo liežuviu,
bet jos širdis toli nuo manęs.
Veltui jie mane garbina,
žmogiškus priesakus paversdami mokymu.
Mato 15, 8f

Kartais turiu lipti ant namo stogo valyti kaminą. Tai daryti niekada nėra saugu ir aš jaučiuosi nejaukiai. Būtų gerai, jei būtų laiptai su turėklais, kad būtų galima laikytis!
Panašiai yra su įstatymu: mes jaučiamės labai nesaugūs ir nežinome, kaip reikia viską teisingai padaryti. Tuomet sukuriami naudingi įstatymai, kurie kažkam daug ką palengvina; – tai ir yra mūsų vadinamieji laiptų turėklai, kad galima būtų laikytis. Tas privaloma, o to negalima. Kai to laikomasi, viskas yra tvarkoje. Taip, jeigu viskas būtų taip paprasta!
Jėzus aiškiai mums iškelia klausimą: kuo nori būti išgelbėtas? Ar nori eiti laikydamasis turėklų, ar mano rankos? – Jeigu per įsakymą, tuomet privalai visko laikytis ir neturi teisės padaryti net mažiausios klaidos. Ar Jėzaus malonės dėka. Tuomet turi gyventi visiškoje Jo malonėje, be įstatymo, o tik iš Jo malonės, tik prie Jo rankos. Daugelis krikščionių eina linguodami į abi puses. Jie laikosi įstatymų ir taisyklių, kurios galioja jų bendruomenėje ir kurias jie patys sau sukūrė, ir tuo pačiu jie taip pat nori Jėzaus malonės. Atleidimo tik tuomet, kai jau tikrai pasielgta labai nevykusiai.
Jėzus yra tos nuomonės: neišvalyta mūsų širdis yra pikta, bloga. Ji turi iš pagrindų tapti visiškai nauja. Visos blogos mintys, žodžiai ir darbai kyla iš mūsų širdies. Tik tuomet, kai ją valdo Dievo Dvasia, atsiranda ir Dievo Dvasios vaisiai, ir mūsų mąstymas, jausmai, kalba ir elgesys sutampa su Dievo mintimis.
Mums reikia nuolatinio valymo, kurį atlieka Jėzus ir Jo atleidimo! Yra tiek daug visko, kas tūno širdies gilumoje: išdidumas, kartėlis, kerštas, kritikos dvasia … sąrašą galima tęsti be pabaigos. Kaip aš džiaugiuosi, kad kiekvieną rytą galiu iš naujo pasinaudoti Jėzaus atleidimu! JIS apvalo mane kiekvieną rytą naujai nuo visokio klaidingo, nuodėmingo mąstymo. Kiekvieną rytą JIS pripildo naujai mano širdį savo Dvasia! O jeigu aš vėl krentu, ir mano mintys bei jausmai yra ne pagal Dievą, tuomet vėl viskas nuo pradžių: VIEŠPATIE, prašau, atleisk, valyk ir pripildyk mane savo Dvasia!
Tik Jėzaus Dvasia, veikianti mūsų širdyje, saugo mus nuo įstatymiškumo pinklių, kurios žudo tikėjimą ir malonę. Tik nuolatinis atleidimas saugo mus nuo prakeikimo, kurį su savimi atsineša įstatymas. Aš noriu gyventi! Todėl aš mieliau laikausi savo gyvojo VIEŠPATIES, Jėzaus Kristaus!

Ačiū, Jėzau, Tu įveikei įstatymo valdžią ir viešpatavimą. Daugiau nebūsiu įstatymo raginamas ir teisiamas! Dabar galiu su Tavimi linksmai eiti savo keliu. Nes Tu atleidi man ir atleidi, ir atleidi. Tu vienintelis esi mano Išgelbėjimas! Ačiū už Tavo kantrybę man!!

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.