Sargai ant sienų – 2018.08.11

Ant tavo mūrų, Jeruzale, sargus pastačiau, –
Niekuomet, nei dieną, nei naktį jie nenutils.
O jūs, kurie primenat Viešpačiui,
Neduokite sau ramybės!
Izaijo 62, 6

Kiekvienas miestas turėdavo savo apsauginę sieną, kad niekas su piktais ketinimais negalėtų įsiveržti. Ant sienų ir bokštuose stovėdavo sargai. Be apsaugos beliktų visiems nebent bejėgiškai išsilakstyti. Taip pat ir Jeruzalė turėjo stiprią sieną.
Jeruzalė buvo dvasinė Izraelio sostinė. Ją galima prilyginti bendruomenei, nes iš jų abiejų, žydų ir pagonių, Dievas padarys vieną kaimenę, – skiriančią giją jis nutraukė. Taigi visi, tikintys Kristumi, priklauso vienai kaimenei, nesvarbu, žydai jie ar visai kitos tautos.
Kristaus bendruomenei reikia šitų sargų ant sienų! Priešas šlaistosi aplink ir ieško, kur galėtų prasmukti. Tik apsaugotuose, stebimuose rūmuose esame saugūs! Tai yra vieta, kurią mums numatė Jėzus.
Kartais yra tik keletas sargų; – jie juk pavargsta. Jiems reikia mūsų pagalbos! Pasikeisdami mes galime melstis už kaimenę, už bendruomenę, už vedančiuosius, už miestą ir už viską. Rytais vieni, per pietus – kiti, o kai kurie vakarais bei naktimis. Užsirašyk į sergėtojų eilę! Būk pasiruošęs, kuomet Jėzus tau į širdį įdės kvietimą!
Tam, kad būdėtojai iš nuovargio neužmigtų, reikalinga griežtai sudėliota dienotvarkė su pakankamai miego bei tinkamu kiekiu maisto. Mes, krikščionys, turėtume peržvelgti savo gyvenimo būdą, galbūt nešiojame per didelę naštą, ar visus reikalus atliekame sąžiningai. Galbūt ne visuomet atiduodame pasiskolintus daiktus? Galbūt pažadėjome ir nesilaikėme duoto žodžio? Nuodėmingai flirtavome? Galbūt pinigus mėgstame labiau nei tiesą.
Besimeldžiantysis turi turėti tyrą širdį bei švarias rankas. – Kaip gi Dievas tuomet jo klausys?
Sargo tarnystė yra didis pašaukimas. Dievas pašaukia savo budėtojus slaptoje tam, kad jie galėtų tikslingai melstis. JIS parodo jiems silpnuosius, tuos, kuriems reikia pagalbos. JIS veikia atsakomai į jų maldas, JIS išlaisvina palaiminimus. Kaip malonu man buvo tai, jog tiek daug žmonių meldėsi už mūsų Gabrielių ir dabar jis taip sparčiai sveiksta! Dėkoju budintiems!

Jėzau, noriu įstoti į Tavo kaimenę, už silpnuosius, kad jie nekluptų ir už stipriuosius, kad jie nuo per didelės drąsos nuo Tavęs nenutoltų. Apvalyk mano širdį, mano mintis, troškimus bei norus! Viską dėliok pagal Save! Tavo valia turi įvykti, kaip kad yra danguje. Dėkoju, jog esi manasis užtarėjas bei sergėtojas.
————————————
Mūsų Gabrieliui sekasi visai neblogai. Vakar telefonu jau susirašinėjo žinutėmis su draugais, gan greitai ir beveik be klaidų. O praėjo dar tik mėnuo, kai atsitiko avarija! Jį vis dar kankina svaigulys, dėl kurio jam vis dar sunku susikaupti. Skauda akis, jos nuolat prisimerkia; – tai vis smegenų traumos pasekmė. Dėl antibiotikų prasidėjo stipri grybelinė infekcija. – Greitai iš chirurginio skyriaus jis vėl keliaus į neurochirurginį, po to – į reabilitaciją. Tikiuosi, tai nebus būtina ir jis greitai galės sugrįžti namo. Manau, jog ambulatorinę reabilitaciją būtų galima lankyti ir čia, mieste.
Dėkoju už jūsų maldas! Jos tikrai didžiulė pagalba ir padrąsinimas!!!