Darbas, pinigai ir pomėgiai – 2017.12.13

Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?
Evangelija pagal Matą 16, 26

Labai įdomi eilutė, kuri sukelia man daug minčių. Kabama apie gyvenimo prasmę ir tikslą.

Keletą paskutinių dienų mano sveikata buvo nekokia, todėl sėdėjau prie kompiuterio ir užmušinėjau laiką. Vienas žaidimėlis mane taip įtraukė, kad pamiršau viską. Veltui mane bandė sutrukdyti! – labai susierzindavau, kai taip nutikdavo.
Dievas nėra prieš kompiuterius, darbą, pinigus, pomėgius ir visa kita. Tai geri dalykai! Tik mes galime jais piktnaudžiauti ir taip susikoncentruoti į vieną tikslą, kad pametame iš akių Jį. Tai vadinama nuodėme, atsiskyrimu nuo Dievo.
Turiu keletą pažįstamų, kurie nuolat žiūri krikščioniškus vaizdo įrašus. Ir tada jie pučiasi savo žiniomis ir išmintimi. Tačiau kasdieniame gyvenime jie nė iš tolo nėra Jėzaus pasekėjai, nė iš tolo nuolankūs, šilti, kantrūs, pilni gailestingumo ar pan. Jie dažnai yra savanaudiški, vaikosi pinigų ir nesirūpina tiesa. Ką jiems pasakys Jėzus, kai Jis sugrįš?
Kiti pasineria į savo pomėgius. Išorinis pasaulis gali žlugti, bet jie yra laimingi savo pačių pasaulyje. Ar jie kada nors girdėjo Jėzaus kvietimą?
Dar kiti valandų valandas skiria naujiems baldams, atostogoms ar kitoms prabangoms. Jie savo energiją paskiria šiems dalykams. O kur yra Dievo karalystė? Tik trumpam Biblijos klasėje ir chore… Jėzus tikrai į tai rimtai nežiūri.
Susitelk į tai, kas yra amžina! Pasikalbėk su Juo, pabendrauk ir sek Juo! JIS turi tau pakankamai daug dalykų, kuriuos galėtum nuveikti. Negalima savo laiko užmušinėti šiukšlėmis, prabanga ir pomėgiais ar nuolat ilsėtis. JAM reikia tavęs! Pakilk ir pradėk rimtai melstis ir klausti, kaip gali dėl Jo gyventi.
Mačiau vaizdo įrašą. Mačiau, kaip vaikai žaismingai ir linksmai žaidė. Ir tada pagalvojau: tapkime vaikais, nes tokiems žmonės kaip jie priklauso Dievo karalystė. Taip, būtent taip turi būti: turime laimingi eiti savo keliu glaudžiai su Juo bendraudami, paskui arba įsikibę į Jo ranką, bet visada susisieję su kariuomenės Viešpačiu. Tada gyvenimas tamps prasmingas ir tikslingas Viešpačiui.

Ačiū, Jėzau! Su Tavimi mano gyvenimas bus vertingas, prasmingas, tikslingas! Jis nesusitraukia. Jo esmė ne programos, o tik Tu. Padėk man, kad kai kurie daiktai, darbas ar pan. mūsų neišskirtų!  

Reklama

Pabaigoje – 2017.12.12

Jis išėjo laukan ir graudžiai pravirko.
Evangelija pagal Matą 26, 75b

…pabaigoje – tai yra nauja pradžia.

Petras buvo žvejys. Tuomet VIEŠPATS atėjo ir pakvietė jį: „Sek paskui mane.“ Petras nusekė paskui šį Viešpatį visu kūnu ir siela. Jis norėjo padaryti viską, ką tik gali, dėl savo mylimojo Viešpaties! Iki šios dienos. Vakare jis norėjo guldyti už Jį savo gyvybę, kariui kardu nukirto ausį, o po kelių valandų jau nebepažinojo Jėzaus: „Aš neturiu nieko bendra su juo.“ Ir taip tris kartus iš eilės! Kai pragydo gaidys ir Jėzus pasisukęs pažvelgė į Petrą, šį persmelkė  suvokimas: „Aš prisiekinėjau, o dabar esu tikras išdavikas – ir Jis visa tai žino… “ Jis išėjo laukan ir graudžiai pravirko.
Jėzus tai žinojo jau anksčiau ir pasakė Petrui. Bet Petras negalėjo tuo patikėti. Jis buvo per stiprus! Pernelyg išdidus, savimi pasitikintis ir užtikrintas!
Kai Jėzus mirė, Petras žvelgė tik iš tolo. Jis bijojo. Kai Jėzus prisikėlė, Jėzus džiaugėsi. Bet su Jėzumi jis susitiko tik vėliau, kai šis pasirodė prie ežero. Ten VIEŠPATS jo paklausė: „Ar myli mane?“ Petras pabūgo it kiškis. Bet patikino Jėzų, kad Jį myli. Jėzus paklausė tris kartus ir Petras vis labiau gūžėsi. Bet jis vis tiek sakė tą patį: „Aš myliu tave!“ Jėzus jam davė naują užduotį. „Ganyk mano avis!“
Tada Jėzus tarė: „Kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, – kitas tave perjuos ir ves, kur nenori“ (Jono 21, 18).
Tada atėjo Sekminės ir mokiniai buvo pripildyti Šventosios Dvasios. Nuo to laiko jie neberakino durų iš baimės. Jie drąsiai stovėjo šventyklos viduryje kalbėdami apie Jėzų. Ir JIS buvo kartu su jais darydamas ženklus ir stebuklus.
Taigi, Petrui baigėsi gerai. Senas, savimi pasitikintis, stiprus „Aš“ turi mirti ir gali gimti nauja, minkšta, mylinti, bebaimė širdis. Tai tikrai nauja pradžia! Tik Dievas gali taip padaryti: ten, kur mums, atrodo, jau galas, Jis tik pradeda.
Ar tau irgi galas? Tada griebk Jo ranką, atiduok Jam savo gyvenimą ir priimk Jo gyvenimą. Paprašyk Šventosios Dvasios, kuri tave atnaujina ir įgalina, padėti tau Jį mylėti!

Ačiū, Jėzau! Tau nėra beviltiškų situacijų! Tu atnaujini gyvenimą! Suteiki gyvenimo tikslą ir prasmę! Taip, Viešpatie, džiaugiuosi, kad Tau priklausau!

Dangaus kopėčios – 2017.12.11

Jis [Jokūbas] sapnavo. Žiūri, stovi laiptai ant žemės, o jų viršus siekia dangų, ir Dievo angelai laipioja jais aukštyn ir žemyn. Žiūri, VIEŠPATS stovi prie jo ir sako: „Aš esu VIEŠPATS …“
Pradžios knyga 28, 12

Žmogui neįmanoma pažinti Dievo; – JIS tiesiog per didelis. Mes suprantame, kad egzistuoja Dievas ir Kūrėjas, bet pilnai Jo suvokti mes nesugebame, net Jo Kūrini jos ypatumus pilnai suprasti mums yra per sunku. Tam yra nutiestos tos dangaus kopėčios! Jei Dievas nebūtų atėjęs pas mus, mes taip ir būtume likę nežinojime ir tamsoje.
Tos kopėčios – tai nusidriekęs malonės kelias. Angelai laipioja jomis aukštyn ir žemyn, atnešdami mums Dievo palaiminimą ir Jo turtus. Grįždami atgal į dangų jie nuneša Dievui mūsų maldas, išsinešdami ir mūsų kaltę. Tai tikros dangaus kopėčios!
Tos kopėčios – tai kelias į dangų. Naujajame Testamente Jėzus sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ Taip, Jėzus yra tas kelias, tos kopėčios! JIS neša viską.
JIS yra kelias į dangiškąją palaimą. Ramybė, džiaugsmas, gailestingumas ir malonė, išmintis, pragyvenimas ir sveikata – yra Jo teikiami dangiškieji turtai. O kaltę JIS nusinešė ant kryžiaus.
Tomis dangaus kopėčiomis mes norime naudotis nuolat! Mes norime naudotis tais Dievo teikiamais turtais ir kaip įmanoma greičiau pašalinti savo nepasitenkinimą! Pilni pasitikėjimo mes norime nukreipti į Jį Savo maldas ir džiaugtis Jo teikiama malone. Mes norime šioje žemėje turėti dar daugiau angelų ir dangaus pasiuntinių, padedančių mums skleisti žmonėms Evangeliją. JIS sako: Ramybė žemėje! –Tik dėl JO mes trokštame tai daryti iš visų jėgų.

Dėkoju, Jėzau, kad kelias į dangų jau atviras! Tu pats tapai tuo Keliu pas Dievą. Kaip gerai, kad Tu pilnai pašalini mūsų pasipriešinimą ir nuneši mūsų maldą Dangiškajam Tėvui. Tos maldos yra išgirstos! Kaip gerai, kad Tu nori apdovanoti mus tais dangiškais turtais! Taip, aš noriu priimti juos ir pasitikėti Tavo malonės gausa.

JIS padės – 2017.12.10

Tą dieną tu sakysi
“Dėkoju tau, Viešpatie,
Nors buvai įpykęs ant manęs,
Savo įniršį nugręžei
Ir mane paguodei.
Dievas tikrai yra mano išganymas.
Aš juo pasitikiu ir esu be baimės,
Nes jis yra mano tvirtybė ir mano giesmė, –
Jis buvo gelbėtojas mano.“
Izaijo 12, 1-2

Nuostabus pažadas! Jis skirtas man!! Galioja ir tau!!!
Prieš pora dienų turėjau rimtų sveikatos sutrikimų. Dienomis priguldavau ir melsdavausi dėl savęs. Skųsdavaus Viešpačiui dėl savo kančių. Po to pradėjau Jam dėkoti bei JĮ šlovinti sava maldos kalba. Ir jau po poros minučių atėjo tikrumas: JIS gydo viską. Taigi tikrai JĮ galiu šlovinti!
Vis dėlto kitą dieną man nepagerėjo. Ir malda nebeteikė tokio tikrumo, saugumo ar ramybės. Tada tariau sau: Viešpats tai vienąkart pažadėjo ir aš turiu to laikytis. Kodėl JIS turėtų kasdien vis iš naujo tai pažadėti? Ir aš lioviausi melstis dėl savo sunkumų.
Šiandien man jau geriau, galvoju, jau tik gerės. Laukiu dienos, kada galėsiu ištarti: Tai yra Dėkingumo diena. Nes JIS mane išlaisvino ir išganė. Ir aš pasitikiu tuo, kad JIS laikosi Savojo Žodžio. Juk jau daug kartų JIS kažką pažadėjo ir Savo žodžio laikėsi. Jau daug kartų JIS gelbėjo, padėjo, išlaisvino, gydė, guodė ir ir ir… Kodėl turėčiau nepasitikėti savo didžiu, dosniu Dievu? Net neturėčiau svarstyti tokios abejonės! Turiu žvelgti į JO malonę ir matyti nuostabius dalykus, kuriuos JIS man jau yra padaręs.
Gali būti, jog jau kurį laiką ieškai Viešpaties Jėzaus Kristaus arba priėjimo prie Dievo. Tu tai rasi. Ir kiekvieną dieną sakysi: Dėkoju Tau, Dieve! Savo įniršį nugręžei ir mane paguodei! Dabar galiu semti vandenį iš Gyvybės šaltinio!
Būk tikras, JIS girdi Tavo maldą. Kreipkis į Jėzų, kuris viską tau paaiškins prie keturių akių bei padarys tave Dievo vaiku. Tik drąsos!! Pasakyk JAM, kas tave slegia ir koks tavo širdies troškimas. Jeigu nori su Juo susipažinti bei priimti Jį kaip savo Viešpatį, JIS tavęs tikrai neatstums.

Dėkoju, Jėzau! Tavo mintys ir planai man yra tikrai geri! Tikrai, Tu padovanosi išgelbėjimą bei išvadavimą iš šios padėties, nes Tu nepyksti amžinai, bet greitai ir vėl esi pasiruošęs padėti. Tu esi Meilė ir visų paguodų Dievas!

Kas JIS yra? – 2017.12.09

Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!
Mato 16,16

Jėzus paklausė mokinius, kuo žmonės laiko Dievo Sūnų. Jie atsakė: “Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“. Jis vėl paklausė: “O kuo jūs mane laikote?“ Tada Simonas Petras atsakė: “ Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ Jėzus jam tarė: “Palaimintas tu, Simonai; nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano tėvas, kuris yra danguje.“
Dauguma ateina pas Jėzų, nes jie ko nors nori. Dauguma skaito apie Jėzų tam, kad išmoktų teisingų maldos technikų. Kai kurie savo mąstymą nori lygiuoti pagal JĮ. Kiti nori sveikatos, nes JIS noriai gydo. Kai kuriems reikia pinigų ir gerbūvio. Kitiems – išminties. Daugumai reikia gyriaus atmosferos, nes juos tai užveda. Jėzus panaudojamas daugeliui dalykų…
Bet juk JIS ne koks pageidavimų aparatas! JIS mielai išklauso mūsų maldas ir maloniai mums viską dovanoja, nes JIS nėra šykštus. JAME yra pilnatvė! JIS pagydė dešimt raupsuotųjų, nors gerai žinojo – atgal grįš tik vienas.
Mums patinka tai, ką JIS daro! Tikrai! – nes tai yra palaiminimas.
Bet ar mums patinka tai, kas JIS yra? JIS yra pažadėtasis Mesijas. Visi Senojo Testamento pranašai Jame išpildomi, paskaitykime dar kartą Izaijo 53! JIS yra Tas, kuris paliko dangų, kad taptų žmogumi. JIS visiškai atsisakė savo dieviškumo, kad visiškai būtų žmogumi. JIS, dėl kurio galingojo žodžio laikosi dangus ir žemė – nusižemino iki žmogaus… Kas pajėgus tai suvokti?
JIS yra TAS, kuriam priklauso visas gyrius ir šlovė. JIS sėdi visagalio Tėvo dešinėje.
JO klausosi visi angelai, piktosios jėgos taip pat turi JO klausyti. Prieš JĮ klaupsis kiekvienas kelis, nesvarbu, kiek didis, išdidus ir galingas jis yra. Paprasčiausiai JIS yra galingesnis! – paskaitykime darkart antrąją psalmę.
JIS mūsų atpirkėjas ir išganytojas. JAME paslėpti visi lobiai, ne tik išmintis ir pažinimas. Mes turime gerą patarėją, jeigu kiekviename reikale į JĮ kreipiamės. JIS yra Viešpats! JIS visko turi apsčiai! – ir viską mielai bei dosniai dovanoja. JIS yra Tas, kuris mus atnaujina visais atžvilgiais. JIS yra Tas, kuris mus išlaisvina, gelbsti, kaltes atleidžia, gydo ir paruošia Dievui. JIS yra viskas visame kame ir visiems.
Joks žmogus negali viso to pažinti iš savęs, jam tai turi būti parodyta. Būtent dėl to mūsų užtarimas tiek dėl savęs, tiek dėl kitų yra toks svarbus bei perspektyvus: Dievas atskleidžia save, kuomet mes tik paprašom!
Tikra malonė yra kai gali JĮ pažinti, ir tai tikrai ne nuopelnas. Elkimės atsargiai su Jėzaus pažinimu, bet niekaip negalėsime to nuslėpti!

Dėkoju, Jėzau! Tu esi mano Išganytojas, mano Atpirkėjas ir Išvaduotojas! Kaip labai mane Tu myli, ir kaip labai Tavęs aš ilgiuos!! Ateik, gyvenk mano širdyje!

Nuolankumas – 2017.12.08

Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.
Evangelija pagal Matą 11, 28 – 29

Jėzus pasakė šiuos žodžius ir kai aš nagrinėju Jo gyvenimą, Jis iš tikrųjų buvo romus ir nuolankios širdies. Jis paėmė žmonių naštas ir atnešė jas pats ant kryžiaus. Jis suteikė žmonėms atgaivą ir ramybę. Visi, kurie eina Jo keliu, suras tą atgaivą.
Kai skaitome apie Jėzaus gyvenimą Evangelijose, iš pradžių pastebime tik Jo didelius darbus ir žodžius. Tačiau ten yra ir daugybė trumpų pastebėjimų, kaip Jėzus jautėsi, ką Jis manė, apie ką galvojo. Per tai mes galime pažinti Jėzaus charakterį. Jis tikrai buvo romumo, gailestingumo ir nuolankumo įsikūnijimas. Jam nereikėjo šlovės. Jis nepyko ir nenurodinėjo. Jis nebuvo išdidus ir visada teisus. Jis džiaugėsi iš širdies, jei kitam sekėsi. Jam nereikėjo rūpintis savimi, Jis rūpinosi kitais. Jis galėjo nusilenkti ir Jam nereikėjo, kad Jį aukštintų. Jis kitiems norėjo tik viso ko geriausio, net Judui. Jis meldėsi už kitus. Jo visas gyvenimas buvo ne savanaudiškas, Jis visą save atidavė nusidėjėliams ir blogiems žmonėms. Jo charakteris buvo romus ir nuolankus.
Jei aš noriu ramybės ir saugumo, kurį Jėzus turėjo, aš turiu vaikščioti Jo keliais: romumas, gailestingumas ir nuolankumas. Tai pareikalaus mano ryžtingo apsisprendimo nepataikauti manąjam „aš“. Tačiau pats Jėzus buvo toks ir Jis laukia to paties iš manęs, tam, kad mano siela rastų atgaivą.

Dėkoju, Jėzau, Tu tapai mano tarnu. Tu apdovanoji mane ir galvoji tik gerai apie mane. Tu nori man pačio geriausio ir džiaugiesi, kai man sekasi. Taip, aš irgi noriu eiti tuo keliu ir būti nuolankus. Tu man tame padėsi, nes man nėra lengva nugalėti mano didelį, išdidų, visada teisų „aš“. Bet Tu manimi pasirūpinsi ir suteiksi man visko, ko reikia. Visų pirma atgaivos mano sielai.

Iš tiesų svarbu – 2017.12.07

Džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje.“
Evangelija pagal Luką 10, 20

Jėzus išsiuntė mokinius skelbti Dievo karalystės Evangeliją. Sugrįžę jie buvo kupini džiaugsmo. „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo.“ Jie didžiavosi savo darbu, jautėsi puikiai ir žinojo, kad tarnauja tinkamam Šeimininkui. Jėzus tarė: „Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje.“
Patyriau daug išgydymų ir mačiau išgyjant kitus, tačiau vis tiek kenčiu. Mačiau prisikeliant mirusius. Girdėjau Dievo balsą, ir kai kurie manė, kad tai buvo krikščioniškojo gyvenimo kulminacija. Bet visa tai yra tik Tėvo meilės ženklai. Aš tikrai galiu džiaugtis Dievo man ištartu „Taip“. Visa kita yra tiesiog pasekmės. JIS mane myli, todėl Jis daro stebuklus! – bet ne kaip fabrike ar pagal užsakymą. JIS yra Viešpats, JIS nusprendžia.
Kartą Dievas pasakė: „Tavo vardas užrašytas mano delne.“ Ir kitur: „Net jei tėvas ir motina tave paliktų, Aš tavęs niekada nepaliksiu ir neapleisiu!“
Taip, Dievo meilė yra ta priežastis, dėl kurios aš tikiu ir pasitikiu. Niekas kitas.
Žinoma, aš visada džiaugiuos, kai Dievas padaro ženklą, kai išgydo, gal net per mane ar tave. Dievas nori mums geriausio! JIS nori mus panaudoti kaip kanalus kitiems ir konkrečiai atsakyti į mūsų konkrečias maldas!
Bet tik Jo meilė mane visiškai įveikia. Negaliu nuo Jo atsitraukti. JIS yra tas, kuris mane be galo myli, kuris mane pasirinko, išpirko ir kuris man suteikia vilties, kuris yra mano gyvenimas.

Taip, Jėzau, Tu esi mano gyvenimas. Tu esi mano viltis ir mano ateitis, taip pat mano artumas. Kai esu su Tavimi, esu saugus ir ramus, džiaugsmas tiesiog liejasi. Taip, Viešpatie, aš pasiliksiu su Tavimi per visas savo gyvenimo dienas!