Maldos namai – 2016-09-25

Mano namai vadinsis maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne!
Evangelija pagal Matą 21, 13

Po sėkmingos viešnagės Jeruzalėje, Jėzus apsilankė šventykloje. Jis labai įpyko, išvartė godžių pirklių stalus ir tarė: Šventykla turi vadintis maldos namais, bet ne plėšikų lindyne. Ten JIS išgydė visus, kurie pas Jį atėjo ir minia bei susižavėję vaikai dainavo Jam: Osana Dovydo Sūnau! Tik rašto aiškintojai buvo pavydūs ir pikti.
Dievo namai, akmeninė šventykla sugriuvo. Neliūdėkime, nes tokie namai nepriima Dievo. Jo šventykla yra mūsų širdyje, bendruomenėje, maldininkų susibūrimuose. Tačiau gaila, kai Jo šventyklą paverčiame plėšikų landyne.
Plėšikautojų tarpe kyla tik ginčai ir karai. Ten viešpatauja pavydas ir įniršis. Tamsioje jų landynėje nepastebėsi purvo, rasi slėptuvę, būsi apsuptas melo, apgaulės, vagysčių. Ten neegzistuoja draugystė. Viskas vyksta tik dėl išskaičiavimo, nes kiekvienas galvoja apie save ir kaip jam išgyventi. Ne, ten nerasi šilumos, draugiškumo, meilės ir gailestingumo.
Tad Jėzus taip pat trokšta išvalyti mūsų širdis, mūsų bendruomenę, taip kaip išvalė šventyklą. JIS pašalina tai, kas netinka Dievui, o paskui viską užpildo Savo dvasia! Tada lydi šviesa, šiluma, draugystė, malonė, gailestingumas, džiaugsmas, ramybė, meilė. Kai širdis pilna, džiaugsmas liejasi per kraštus. Norisi šokti, dainuoti, juoktis. Visi šlovina Dievą, VIEŠPATĮ, kuris viską nuostabiai sukūrė! Ten, Dievo šventykloje, esi lyg namuose, jautiesi gerai ir esi laukiamas. Ten užgydomos mūsų žaizdos ir patenkinami poreikiai. Ten sutinkame VIEŠPATĮ, su meile laukantį mūsų.

Dėkoju, Jėzau, kad Tu gyveni ne akmeninėje šventykloje, bet mano širdyje! Prašau, pašalink viską, kas Tau netinka ir pripildyk mano širdį Savo džiaugsmo! Dėkoju, kad galiu su Tavimi bendrauti, kad mano širdis prisipildo dangiško džiaugsmo ir ramybės!

Biblijos skaitinys šiai dienai: Evangelija pagal​ ​
Joną 6, 36 – 59

Sveikata – 2016-09-24

Žmogaus gyvybės alsavimas yra VIEŠPATIES lempa,
apreiškianti visas jo būties gelmes.
Patarlių knyga 20 , 27

Kai tai perskaičiau, manyje kilo suvokimas, kad tai yra tikra. Suvokimas vis didėjo, tačiau aš pagalvojau apie mano dažnai nesveiką gyvenimo būdą ir paklausiau savęs: ar tai galioja ir man? Iš tiesų aš nesitikėjau atsakymo, tačiau jis atėjo: ką tu manai, kam Aš tai rašau?
Uff, tuomet vėl turėjau pagalvoti. Dievas mano, kad tai JIS parašė man?Ar aš galiu taip tikėti ir tai priimti? Taigi Šventoji Dvasia užpildė mane tikėjimu, kad aš asmeniškai galiu priimti žodžius. Nuostabu!!! Jis stebi mano kvėpavimą ir ištyrinėja visas mano būties gelmes, ar viskas yra tvarkoje! Kur yra didesnis Dievas nei mūsų? Kur dar taip yra, kad Dievas rūpintųsi visais mūsų interesais??
Yra krikščionių, kurie mano, kad išgyjimai, stebuklai, pranašystės, kalbos vyko tik apaštalų laikais, bet daugiau nebe. Ir štai mes turime Bibliją, kurioje viskas parašyta. Tai yra gydytojai su savo vaistais nuo ligų, psichologai dvasiniems dalykams, ligonių kasa, kuri viską apmoka … Rodosi, Dievas perdavė mums pačius. JIS išgelbėjo mus, davė amžinąjį gyvenimą, tad turime žvelgti į tai, kaip mes susitvarkysime su šiuo gyvenimu. Tai yra šunybė! Lyg būtų taip, kad gimusį vaiką paliktų tėvai ir nepasirūpintu pienu, šiluma ir viskuo. Kaip gera, kad Dievas mumis rūpinasi visada!!
Kai supratau, kad ši Biblijos eilutė yra skirta man (ir galbūt Tau?), šovė man į galvą dar vienas dalykas, kurį turi paaiškinti VIEŠPATS. Ar liudijimas, kurį nurodė VIEŠPATS, taip pat galioja man? Taip, turėtų būti taip, kitaip būtų nelogiška, pagalvojau.
Tad meldžiausi toliau, kad VIEŠPATS kiekvieną dieną ištyrinėtų mano būties gelmes ir palaikytų tvarką arba sustatytų į vietas, kas ne taip.
Kaip gera, kad Dievas atleidžia mano kaltes ir aš galiu priimti Jo palaiminimą!

Dėkoju, Tėve danguje, kad Tu rūpiniesi manimi! Dėkoju, kad mano sveikata yra Tavo stipriose, mylinčiose rankose. Pasitikiu Tavimi, kad Tu viską padarysi teisingai. Jei susirgsiu, aš ir toliau pasitikėsiu Tavimi, nes Tu esi gydantis VIEŠPATS!

Biblijos skaitinys šiai dienai: Evangelija pagal Joną 6, 22 – 35

Jo „Taip“ man – 2016-09-23

Kas yra žmogus, kad jį atsimeni,
kas yra mirtingasis, kad juo rūpiniesi?
Psalmė 8, 5

Kiekvienas žmogus stengiasi, kad jo tėvai visada neribotai atsakytų „Taip“. Tuomet toks žmogus tampa tvirtai po kojomis žemę jaučiantis suaugusysis, kurį ne taip gretai pargriausi. Kai vaikas dvejoja dėl tėvų meilės, pradeda savyje ieškoti kaltės. Galbūt jis yra per garsus, per didelis, per mažas arba dar kas. Jis tampa nesaugus, daro kvailystes tam, kad atkreiptų dėmesį ir neranda jokio „Taip“ sau, jokio pasitikėjimo ir savivertės jausmo. Todėl yra labai svarbu parodyti savo vaikams, kad jie yra mylimi, be jokių ribų ir kad jie yra mums vertingiausi šiame pasaulyje. Vertingesni už pinigus, auksą, karjerą ir hobius.
Dievas sukūrė mus, žmones. JIS įsivaizdavo mus jau prieš sukurimą ir tuo džiaugėsi! JIS įdėjo daug pastangų ir darbo, kol sukūrė mus motinos įsčiose. Dievas matė mus augančius ir tai Jam teikė džiaugsmą. JIS matė mūsų pirmą žingsnį ir girdėjo pirmą riksmą. Tai pripildė Dievo širdį džiaugsmo! Tad Dievas yra mums tikrai kaip geras Tėvas, mūsų Kūrėjas, kuris mumis džiaugiasi. Jo „Taip“ yra besąlygiškas, be jokių ribų ir visada. Kartais kyla problemų, nes tėvai savo vaikams neparodo, kad juos myli. Galbūt vaikai jaučiasi taip, lyg tai būtų tušti žodžiai, nes tėvai visada yra užsiėmę tuo, kas jiems svarbiau. Taip atsiranda probleminiai vaikai. Dievas tai mato ir Jam yra skaudu. JIS nori užpildyti šiuos trūkumus savo tėviška meile. JIS taip gali, nes myli mus be galo. Problema esame mes, nes mūsų patirtys nekokios ir mes netikime Juo. Tačiau jei mes apsisprendžiame, priimti Jį kaip mūsų Tėvą ir elgtis su Juo kaip elgiamasi su geriausiu tėčiu, kai Jam viską patikime, Dievas pradeda veikti mumyse. Per Jį viskas tampa šventa. JIS išgydo visus blogus prisiminimus, nutildo blogus žodžius. Dievas turi žaizdas gydančio balzamo ligotai, skaudančiai ir žaizdotai širdžiai.
Jei mums yra sunku priimti Dievą kaip ištikimą, stiprų, gerą, mielaširdingą, kantrų ir gailestingą Tėvą, mums reikia daug kantrybės. Mes visada privalome iš naujo tam susiimti ir vėl kreiptis į Jį. Tačiau tai pavyks, nes Dievas to trokšta!

Dėkoju, Tėve danguje, Tu tikrai esi mano Tėvas! Tu sukūrei mane, nes taip norėjai. Tu tarei man besąlygišką, sąžiningą „Taip“. Niekas negali šio „Taip“ sukrėsti, Tavo meilė nepalaužiama!

Biblijos skaitinys šiandienai: Evangelija pagal Joną 6, 1 – 21

Dėkingumo testas – 2016-09-22

Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės! Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje.
Pirmas laiškas tesalonikiečiams 5. 16 – 18

Čia parašyta, ko Dievas nori iš mūsų: dėkoti už viską. Taigi atlikime testą, ar mes esame Dievui dėkingi žmonės. Mums reikalingas laikmatis (daugelyje mobiliųjų telefonų toks yra), rašiklis ir popieriaus lapas. Skirkime 60 sekundžių laiko ir už viską, už ką esame dėkingi Dievui, braukime brūkšnelį, tai yra 1 taškas.
Jei pasiekėme 120 taškų arba daugiau, tai mes pasiekėme tikslą. Mes esame dėkingi žmonės!
60 – 120 taškų: mums beveik pasisekė! Dar keletas pratimų ir mes priklausysime dėkingiems žmonėms.
15 – 60 taškų: neblogai, bet dar reikia pasistengti.
5 – 15 taškų: reikia dar apgalvoti, už ką galėtume padėkoti.
1 – 5 taškų: tikrai dar reikia pasistengti, kad nebūtume pagonys.
0 taškų: pralaimėjimas.
Greitai pastebime, kad esame nutolę nuo Dievo idealo. Kaip svarbu yra treniruotis! Dievo žmonės yra dėkingi už viską, jie džiaugiasi kiekvienu momentu ir meldžiasi be paliovos. Viskas prasideda su dėkingumu, kadangi dėkingi žmonės yra linksmi, laisvi žmonės, gebantys patys kažką padaryti (tai yra nuolankumas). Jėzus rodo, kaip mums elgtis. Mums reikalinga Šventosios Dvasios pagalba, kuri atlieka savo darbus mūsų širdyse. Jėzus mums atveria akis dėkingumui, paruošia būti dėkingais Dievui. Dėkingi žmonės masto visai kitaip nei pesimistai ir kritikai. Tokie žmonės viską mato iš Dievo perspektyvos, bet nežiūri į dulkes sau po kojomis.
Jei trokšti ištrūkti iš nepasitenkinimo, skundų, kartėlio, savęs gailesčios, pavydo, keršto, tuomet rinkis Dievo dėkingumo programą. Tai suteikia naują, pilnavertį gyvenimą, kupiną džiaugsmo ir žinių … tikrai yra gerai šlovinti VIEŠPATĮ!

Dėkoju, Jėzau, kad esi mano priežastis dėkoti! Kai žiūriu į Tave, mano širdis prisipildo dėkingumo. Žinoma, dar nepasiekiau 60 punktų, tačiau Tavo mokyklai esu pasiruošęs. Tu mane išmokysi!

P. S.: Jėzus priima ir pralaimėtojus. Tai yra sunku, tačiau kas lieka tvirtas, Jėzus padeda ir lėtai, bet užtikrintai tampama nauju žmogumi.

Murmėjimas ir skundai – 2016.09.21

Aleliuja! Gera giedoti šlovės giesmes mūsų Dievui, nes malonu ir teisinga jį šlovinti giesme. ​… ​
Jis gydo sužeistas širdis ir aptvarsto jų žaizdas.
Ps 147, 1.3

Vakar turėjau plauti indus ir niurnėjau sau. Indų plovimas manęs visai nedžiugina. Nors žinojau, kad tai ir mano indai, vis tiek murmėjau dėl kitų… ir tai tęsės neilgai, nes pradėjau murmėti dėl visų ir dėl visko. Taip jau yra, kai tik pradedi murmėti, aimanuoti ir skųstis dėl vieno dalykėlio! Aš negalėjau sustoti. Tada išgirdau tylų Jėzaus balsą. JIS priminė man eilutę: „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apr 21, 4).
Pastebėjau, kad šis murmėjimas susijęs su mano prisiminimais ir bloga patirtimi. Apsidžiaugiau, kad Jėzus nori viską išgydyti! Su Juo aš esu teisingoje vietoje!!!
Dabar, kai esu su Jėzumi, man nereikia skųstis ir bartis su kitais. JIS jau viską žino. Bet galiu būti ramus Jo akivaizdoje. Galiu atkreipti savo veidą į Jį ir žiūrėti. Galiu Jam dėkoti, girti Jį ir šlovinti. Būtent taip prasideda mūsų psalmė – Aleliuja – ir tik tada ateina pažadas, kad Dievas išgydys sužeistas širdis ir aptvarstys jų žaizdas. Taigi, aš irgi būtent taip darysiu! Pirmiausia dėkosiu. Ir tada nebeliks priežasčių skųstis.
Šventoji Dvasia Jono evangelijoje vadinama kaip ta, kuri primena. JI gali mums priminti Biblijos žodžius ir kitus dalykus. Tačiau JI taip pat gali padaryti, kad tam tikrus dalykus pamirštume. Ir kartais tai yra labai, labai gerai!!! Nejaugi aš noriu visada mąstyti tik apie bloga?
JI taip pat gali padaryti taip, kad blogi atsiminimai nebeskaudintų. Mes tiksliai viską žinome, bet taip, tarsi nieko nebūtų įvykę. Koks šlovingas yra Dvasios darbas manyje!!! JI kai ką man primena, o kai ką leidžia tiesiog pamiršti ir tai nebeskaudina.
Dievas yra tas, kuris gydo sužeistas širdis ir aptvarsto žaizdas, aleliuja!

Ačiū, Jėzau, kad aš radau Tave, savo Gydytoją! Kaip galėjau anksčiau išgyventi be Tavęs? Tu esi šalia, Tu gydai žaizdotą, sužeistą širdį! Taip, su Tavimi galiu būti laimingas!

Biblijos skaitinys šiandien: Evangelija pagal Joną 5, 31–47

Viza į dangų – 2016.09.20

Veržiuosi į tikslą aukštybėse, siekiu apdovanojimo už Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje.

Fil 3, 14

Kartą traukiniu norėjau važiuoti į tolimą šalį. Tam reikėjo sutvarkyti dokumentus ir išsiaiškinti, ar reikalinga viza. Reikėjo paso, bilieto ir vizos. Po to prasidėjo kelionė. Pasienyje mus patikrino ir kai kurie keleiviai turėjo išlipti, nes, deja, neturėjo vizos. Nežinau, kas su jais nutiko.Danguje yra panašiai: jei norime pasiekti tikslą, mums reikia „vizos“ iš dangaus.
Mes turime laikytis taisyklių, jei norime ateiti pas Dievą. Šios taisyklės nustatytos Dievo, o ne žmonių. Kitose religijose žmogus pats ieško būtų, kaip ateiti pas Dievą ir gauti išganymą, bet gyvasis Dievas turi tik vienintelį kelią – kelią, kurį JIS mums sumanė. Dievo karalystės pasienyje reikia „vizos“, pasirašytos Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus. Be jos galima ilgai važiuoti traukiniu, bet galiausiai kažkur būsi išlaipintas.
Ši viza, kuri mums padeda nuvykti į tikslą, yra mūsų tikėjimas Jėzumi, atleidimas, priėmimas Dievo vaiku ir pripildymas Dievo Dvasia. Dėl to mes turime kovoti! Turėtume visomis jėgomis šito laikytis!
Apdovanojimas aukštybėse yra skirtas žmonėms, kurie įveikė pasipiktinimą ir kartėlį ir nori bei gali atleisti. Jis skirtas tiems, kurie yra gailestingi. Jis yra mums, nes Jėzus mums atleido visas kaltes ir tada mes tapome švarūs ir teisūs. Apdovanojimas priklauso žmonėms, kurie glaudžiasi prie Jėzaus, net jei užpuola didelės pagundos ir sunkumai – jų tikėjimas išlieka.
Jei mes siekiame Dievo pašaukimo, mes norime šios „vizos“ prašyti Jėzaus, laukti Jo „taip“. Mes norime pripažinti Jį Viešpačiu ir paprašyti būti mūsų širdžių karaliumi. Norime iš savo širdžių išvalyti visa, kas neteisinga ir nešventa, ir prašyti Jėzaus atleidimo. Tuo pačiu mes atleidžiame kitiems taip, kaip Jėzus mums atleidžia (jei tik norime, JIS padės tai padaryti!). Tačiau tol, kol mūsų širdis yra pilna savigailos ir kartėlio, Jėzus neranda ten vietos. Tad rimtai ir ryžtingai reikalaukime šios „vizos“! Tuomet mums priklausys ir dangiškasis apdovanojimas.

Ačiū, Jėzau, Tu dovanoji man vizą į dangų! Kaip užmokestį man tereikia Tau patikėti savo naštą: nuodėmes, kaltę, netobulumą, nepakankamumą, rūpesčius ir baimes. Už tai Tu duodi man Šventąją Dvasią, kuri gyvena mano širdyje. Tai yra šlovingas, dangiškasis apdovanojimas! Ačiū!!!

Biblijos skaitinys šiandien: Jono 5, 19–30

Stiprus kaip medis – 2016.09.19

Teisieji žaliuoja lyg palmės
ir auga lyg kedrai Libano.
Psalmynas 92, 13

VIEŠPATIE, kaip gera šlovinti Tave, giedoti šlovės giesmes Tavo vardui, Aukščiausiasis, skelbti kas rytą Tavo ištikimą meilę, Tavo ištikimybę kas naktį, palydint dešimtstygei arfai, su giesme ir lyra. Juk Tu, VIEŠPATIE, pradžiuginai mane savo darbais, – su džiaugsmu apgiedu tavo rankų darbus. Kokie didingi Tavo darbai, VIEŠPATIE, kokios gilios Tavo mintys! Bukas žmogus jų nežino, kvailys to negali suprasti. Nors nedorėliai želia kaip žolė ir visi piktadariai klestėte klesti, jų laukia amžinoji žūtis. Bet tu, VIEŠPATIE, esi išaukštintas amžinai. Juk štai, VIEŠPATIE, Tavo priešai, – Tavo priešai tikrai pražus, – visi piktadariai bus išblaškyti. Bet man Tu duodi stumbro jėgų; suteikei man palaimą. Savo akimis mačiau savo priešų sąmyšį, savo ausimis girdėjau apie užpuolikų žūtį. Teisieji žaliuoja lyg palmės ir auga lyg kedrai Libano. Pasodinti VIEŠPATIES Namuose, jie žaliuoja mūsų Dievo kiemuose. Ir žiloje senatvėje jie neša vaisių, – visad jie sodrūs ir sultingi, liudydami, koks teisus yra VIEŠPATS – mano Uola, nes jame nėra ydos.

Kaip nuostabu tokį Dievą turėti savo Viešpačiu! Taip gera Jį šlovinti ir garbinti! Jis dėl manęs padarė daug nuostabių dalykų! Jis yra malonus, kantrus ir kupinas gailestingumo. Jis mane pašventina, nes paima mano kaltes. Jis manyje mato Jėzų, Savo mylimą Sūnų. Taip, Jis mane stiprina, Jis mane patepa šviežiu aliejumi. Jis man leidžia žaliuoti, lyg palmei, augti lyg Libano kedrui. Net žiloje senatvėje aš nešiu vaisių ir būsiu pilnas vilties, džiaugsmo ir stiprybės. Nes Jis yra mano Viešpats, Jis yra mano uola.

Amen!!​